Prašome atkreipti dėmesį, kad straipsnius rengė ne tinklapio www.gyvunukirpykla.lt savininkai ir už straipsniuose pateiktos informacijos tikslumą atsakomybės neprisiima.

Į kitą, Jus dominančią, temą pereisite per meniu arba paspaudę atitinkamą kairėje pusėje esantį paveikslėlį.    

 

 

Šunų vėmimo priežastys ir gydymas    

www.gyvunai.sveikas.lt

Jei manote, kad šunys dažnai vemia, jūs teisūs. Taip yra todėl, kad šie naminiai gyvūnai turi gerai išvystytą smegenyse esantį vėmimo centrą, kas leidžia jiems išsivemti kur kas lengviau, nei kitiems gyvūnams. Taip šuns organizmas sukurtas todėl, kad jie iš prigimties mėgsta raustis šiukšlėse, kartais netgi suvalgo kokią dvėselėną. Šunys turi pirma suvalgyti, kad įsitikintų ar tai valgoma. Jei pasirodo, kad suėstas produktas nevalgomas, jie paprasčiausiai išvemia netinkamą ėdalą. Tačiau vėmimas gali būti ir ligos priežastis. Sužinokite faktus apie šunų vėmimą.

 

Vėmimas ar atpylimas?

Yra dvi šunų vėmimo priežastys. Jei atsiranda kliūčių maistui nukeliauti stemple žemyn iki skrandžio, jis kaupiasi tol, kol stemplė persipildo ir šuo atpila maistą. Nors šis procesas gali pasirodyti panašus į vėmimą, jis vadinamas atpylimu. Maistas tokiu atveju būna cilindro formos ir nesuvirškintas, nes nebuvo patekęs į skrandį.

Tačiau, kai maistas pasiekia skrandį, jis turi būti priverstinai pašalintas vemiant. Jei šuo vemia, jis tampa nerimastingas, nori dėmesio, šeimininkai gali pastebėti, kad atsirado seilėtekis ir dažniau ryjamos seilės.

Kodėl šunys vemia?

Šuo gali vemti tada, kai priėda nevirškinamų dalykų, persivalgo ar per greitai suėda pašarą, bėgioja ką tik pašertas, apserga supimo liga, patiria stresą arba turi kirminų.

Vėmimas gali būti ir rimtų sveikatos sutrikimų požymis. Galbūt vėmimą sukėlė skrandžio opos, inkstų ar kepenų veiklos sutrikimai, enterokolitas, parvovirozė, astma, pankretitas, vėžys, peritonitas, diabetas, stiprus gastritas, žarnyno nepraeinamumas, alergija maistui, apsinuodijimas ar kitos ligos.

Jei šuo vemia putotu, skaidriu ar gelsvu skysčiu, tikriausiai augintinį kamuoja skrandžio veiklos sutrikimai, pavyzdžiui, stiprus gastritas, bet tai gali būti ir pankretito, peritonito ir žarnyno nepraeinamumo požymis. Jei šuo bando vemti, tačiau nieko neišvemia, tai gali būti skrandžio dilatacija arba išsiplėtimas, labai pavojinga ir dažnai mirtina liga.

Kada vėmimas rimta problema?

Jei sveikas šuo retkarčiais vemia, dažniausiai tai nėra problema. Bet jei pastebite bent vieną iš žemiau pateiktų požymių, verta rimtai susirūpinti:

  •     Šuo vemia daugiau nei kartą per dieną.
  •     Šuo vemia nuo bet kokio judesio.
  •     Šuo vemia su šviežiu arba suvirškintu krauju.
  •     Prasideda viduriavimas.
  •     Šunį apima letargija.
  •     Šuo vemia, jei ilgiau nepaėda.
  •     Šuniui pučia pilvą.

Vėmimas kur kas pavojingesnis vyresniems, nei jauniems šunims, taip pat sveikatos problemų turintiems ir mažiems šuniukams. Todėl į šią rizikos grupę patenkančius šuniukus, jiems ėmus vemti, būtina kuo skubiau vežti pas veterinarą. Nuvykę pateikite kaip įmanoma daugiau informacijos, kad pagelbėtumėte veterinarui nustatyti ligą.

Kaip prižiūrėti vemiantį šunį?

Jei jūsų augintinis sveikas ir vėmė tik kartą, po vėmimo 12 valandų nešerkite jo, kad leistumėte pailsėti skrandžiui. Praėjus šiam laikui duokite šuniui kelis ledo kubelius ar nedidelį kiekį vandens, kad pamatytumėte ar augintinis jau pasiruošęs ėsti. Vemiantį šunį galima gydyti ir elektrolitų tirpalu.

Jei šuo jau toleruoja vandenį, pasiūlykite jam valgomąjį šaukštą tiršto ėdalo, pavyzdžiui, virtos vištienos krūtinėlės su ryžiais, kas kelias valandas. Jei šuo ėda, galite imti pamažu šerti, o jei vėl viską išvemia, vykite į veterinarijos kliniką. Veterinaras gali paskirti antibiotikų, vaistų nuo vėmimo, galbūt pasiūlys keisti mitybos įpročius.