Prašome atkreipti dėmesį, kad straipsnius rengė ne tinklapio www.gyvunukirpykla.lt savininkai ir už straipsniuose pateiktos informacijos tikslumą atsakomybės neprisiima.

Į kitą, Jus dominančią, temą pereisite per meniu arba paspaudę atitinkamą kairėje pusėje esantį paveikslėlį.    

 

Gyvunu kirpykla

 

Ką daryti kai šuniuko kailiukas eina po velnių

 

www.agiesha.blogas.lt
O va būna taip kartais, kad šuniukas išsišėręs, nutriušęs, kailiukas neblizga ir šiaip nekaip atrodo… Tiesa, šunys praktiškai šeriasi du kartus metuose, kai kurie, ypač gyvenantys kambaryje, daugmaž pastoviai, dar pablogėjusi kailio būklė būna susijusi su kalių nėštumais, tad nereikia išsigąsti to plaukų metimo, ypač jei augintinis pirmas, tačiau pasitaiko ir taip, kad, rodos anksčiau ciucis taip aktyviai nemetė „plunksnų“. Būna, kad prasta kailio būklė rodo kokią nors ligą, o gal tik ėdalas netinka. Kiek pati pastebėjau, dažniausiai blogesnę kailio įtakoja prastesnės kokybės ėdalas.

 

Hm, kalbant apie teoriškus dalykus, kokios gali būti pablogėjusios kailio būklės priežastys?

Sezoninis šėrimasis. Tai normalu. Belieka kentėti. Lauke gyvenantys šunys neretai aktyviau šeriasi pavasarį, kambaryje – rudenį/žiemą. Yra šunų, kurie daugiau ar mažiau kailį meta ištisus metus.

Aplinka (sausos patalpos).

Jei šuns kailio būklė nekokia, gali būti, kad jam netinka tuo metu naudojamos higienos priemonės – šampūnas ir panašiai.

Šunys šeriasi ir nuo ligų. Pvz., padidėja kasa (tačiau tą padidėjimą lemia netinkama mityba – per dideli šuniu netinkamo ėdalo kiekiai). Dažnai kailio ir odos būklė labai pastebimai suprastėja dėl dermatitų, kuriuos lemia daug priežasčių. Pastebėta, kad dėl hormoninių sutrikimų, pvz., kortizono ar estrogenų pertekliaus, hipotiroidizmo, šunų kailis slenka simetriškai, o dėl parazitų – asimetriškai.

Alergija. Šunys gali būti daug kam alergiški, pradedant baltymais ėdale, baigiant guoliu, ant kurio guli.

Taip pat blogą kailio būklę lemia kai kurie medikamentai.

Šėrimąsi gali sąlygoti stresas. Neretai po nervingo vizito pas veterinarą kai kurie šunys netenka šiokio tokio kiekio plaukų.

Parazitai. Tarkim, šuo gali būti itin jautrus blusoms. Per gana neilgą laiko tarpą jo šonai taps nukasyti, kartais taip smarkiai, kad netgi atsiras žaizdų. Šiuo atveju padeda specialūs lašai ar antkakliai, taip pat tenka ir gerai išvalyti šuns gyvenamas patalpas. Būna atvejų, kad šuo jautriai reaguoja ir į erkės įsisegimą – įkandimo vietoje atsiranda opelė. Didesnis pavojus yra niežus sukeliančios erkės. Štai kalbant apie sarkopdozę, pirmieji židiniai paprastai atsiranda ant ausų išorinių kraštų, alkūnių ir kulnų, snukio, papilvės. Vėliau atsiranda paraudimai, šašeliai, odos pleiskanojimas, išryškėja išplikusio kailio ploteliai. Negydomas gyvūnas gali nuplikti, oda sustorėti, užsidengti storu pleiskanų sluoksniu. Lokalizuota demodekozė pasireiškia mažais paraudusiais, pleiskanojančiais, išplikusiais židiniais, atsiradusiais ant snukio ar kojų. Generalizuota demodekozė apima didesnius kūno plotus, ypač galvą ir kojas.

Labai dažnai blogą kailio būklę lemia netinkama mityba. Pigus ėdalas, „naminis maistas“ (košės, kotletai, atliekos ir kitoks balaganas) bene aktyviausiai lemia prastoką išvaizdą. Neretai bėdų pridaro persistengimas – pvz., kai šeimininkai duoda augintiniams per daug žalių kiaušinių, baltymo sudėtyje esantis fermentas avidinas blogina biotino absorbciją – tai gali privesti prie odos ir kailio problemų. Nuolat pernelyg aktyviai šeriant šunį žalia žuvimi, pradeda trūkti tiamino.

Ką galima daryti, jei šuns kailio būklė nekokia?

Jei šėrimasis ar kitos kailio problemos kelia nerimą – vertėtų pasikonsultuoti su veterinaru.

Keisti ėdalą. Jokių atliekų, jokio ekonominės klasės ėdalo. Sausą, nesveiką kailį ir išsausėjusią odą dažniausiai lemia per didelis grūdinių produktų kiekis šuns racione, o tokių, ypač ir šiaip jau nekokios kokybės, būna pigiausiuose šunų ėdaluose. Beje, per dažnas ėdalų kaitaliojimas taip pat nėra gerai šuniui.

Galima įsigyti gerą šampūną, ypač jei kyla rimtas įtarimas, kad šuniui netinka dabartinis arba jei jis dažnai maudomas (per dažnas maudymas sausina kailį ir skatina šėrimąsi). Tokiu atveju tikrai neverta taupyti, ypač dėl to, kad brangesni ir kokybiškesni šampūnai dažnai būna koncentruoti ir jų užtenka ilgiau. Jokiu būdu šuns negalima maudyti su žmonių šampūnu – mūsų augintinių odos pH kitoks, negu žmonių. Taip pat neprotinga būtų kvėpinti šunį žmogiškais kvepalais – tai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

Šeriantis daug naudos duoda šukavimas. Trumpaplaukiams šunim gerai guminė pirštinė ir drėgna ranka, ilgesnio kailio – jiems tinkamos šukos. Naudos duoda ir šuns išmaudymas bei šukavimas, tokia procedūra pašalinama daug negyvų plaukų.

Kalbant apie vitaminus, gerai kailį veikia vitaminų B kompleksas, tik svarbu neperdozuoti. Kaip žinia, kas per daug, tas nesveika. Plaukų folikulų ląstelės turi labai intensyvų vystymosi tempą ir visi B grupės vitaminai yra svarbūs plaukų ląstelių metabolizmo funkcionavime. Visų šių vitaminų ar kai kurių iš jų stoka turi tiesioginę įtaką į viso organizmo būklę, o pasireiškia tai kaip odos problemos ar plaukų slinkimas. Vitaminas B1 (tiaminas) saugo kepenis, inkstus, odą. Vitaminas B2 (riboflavinas) yra reikalingas odos, plaukų gerai būklei išsaugoti. Nikotino rūgštis, dar vadinama vitaminu B3, niacinu arba antipelagriniu vitaminu, naudinga odai, virškinimo bei nervų sistemai. Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) padeda greičiau gyti žaizdoms, sumažinti stresą ir nuovargį, jis yra būtinas sveikų plaukų augimui. Vitaminas B6, priklausomai nuo cheminės struktūros, gali būti vadinamas piridoksaliu, piridoksinu ir piridoksaminu. Šis vitaminas svarbus širdies ir kraujagyslių, nervų ir imuninei sistemoms. Gaunant jo pakankamai, oda ir plaukai būna sveiki. Vitaminas H (biotinas) dažniausiai yra priskiriamas B grupės vitaminams ir vadinamas vitaminu B7. Jis yra būtinas normaliam organizmo augimui, vystymuisi ir gerai bendrai sveikatos būklei. Biotino molekulėje yra sieros, todėl šis vitaminas yra ypatingai aktualus plaukų ir odos struktūrai, skatina plaukų formavimą ir augimą, stimuliuoja stipresnių plaukų augimą. Vitamino stoka gali sukelti nuovargį, odos pleiskanojimą. Vitaminas B9 (folio rūgštis) skatina plaukų augimą. Vitaminas B10 (PABA, vitaminas H1, faktorius R) dalyvauja odos ir plaukų pigmentacijos procesuose, teigiamai veikia plaukų augimą. Vitaminas В15 (Pangamic rūgštis) gerina audinių kvėpavimą, didina deguonies panaudojimą audiniuose ir dalyvauja oksidavimo procesuose, jo trūkumas neigiamai veikia plaukų formavimąsi. Sveikus kaulus, odą ir plaukus išlaikyti padeda ir vitaminas A (tačiau dėl per didelio jo kiekio pasidaro sausa, šiurkšti, pleiskanota oda).

Veterinaras (ar netgi gyvūnų parduotuvės pardavėjas) gali pasiūlyti specialių preparatų. Pvz., Viacutan, Canina biotin forte, Sanal su mielėmis ir kalciu ar jūros kopūstais, HEFE-TABLETEN-B, RICHTER PHARMA – Vitaderm, Laveta super...

Bene aktyviausiai kailio būklei gerinti siūlomi yra lašišų taukai. Nuo jų kailiukas blizga žvilga, lyg deimantais apibarstytas (na, gal ne visai taip, bet situacija pagerėja ir daug patenkintų žmonių yra šiuo dalyku). Teoriškai lašišų taukai siūlomi tiems šunims, kurių kailis neblizga, plaukai lūžinėja, aktyviai slenka, taip pat jei kenčiama nuo egzemų, alergijų ar odos ligų, jei jų nusilpęs imunitetas, yra problemų su širdimi ar kepenimis, blogai gyja žaizdos… Neretai galima aptikti, kad tie taukai padeda saugotis nuo vėžio, inkstų akmenų susidarymo, yra gėris kraujagyslėms, akims ir t.t. Yra teigiamas lašišų taukų poveikis ir nervų sistemai. Polinesočiosios riebalų rūgštys gerina nervinių impulsų plitimą ir perdavimą, užtikrina smegenyse esančių serotonino ir dopamino receptorių veiklą. Nustatyta, kad Omega-3 ir Omega–6 riebiosios rūgštys (RR) yra kaupiamos embriono smegenyse visą nėštumo periodą. Bandymai, atlikti su gyvūnais, parodė, kad šių RR sankaupos nėštumo metu yra tiesiogiai susijusios su regėjimo aštrumu bei sugebėjimu mokytis po gimimo.

Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebalų rūgščių. Pastarosios būna sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios. Gyvulinės kilmės riebaluose vyrauja sočiosios, o augalinės kilmės riebaluose daugiau mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Polinesočiosios (omega – 3) riebalų rūgštys – svarbiausios iš visų riebalų rūgščių, kadangi organizmas pats jų nepasigamina, o jos yra būtinos gyvybinei organizmo veiklai.

Pagrindinis šių rūgščių šaltinis yra žuvies taukai, o labiausiai vertinamos jūrinių žuvų riebalų rūgštys, ypač lašišų, skumbrių ar silkių, taip pat šių RR šaltinis yra ruoniai ir banginiai. Lašišos yra labai jautrios cheminiams teršalams, todėl jas galima laikyti aplinkos švarumo indikatoriumi. Lyginant su kitomis žuvimis, lašišoje yra vienas didžiausių omega-3 rūgščių kiekis. Šių RR teigiamas poveikis siejamas su dviem riebiosiomis rūgštimis: EPA (eikozapentaeno rūgštis) ir DHA (dokozaheksaeno rūgštis). Dideli kiekiai DHA reikalingi smegenims ir akies tinklainei, taip pat optimaliam neuronų funkcionavimui ir regėjimo gerumui. Ypač gerą poveikį omega-3 rūgštis turi odai ir kailiui, nes padeda išvengti alergijų, odos išsausėjimo, niežulio, plaukų slinkimo ir blankios spalvos. Taip pat lašišų aliejuje randama ir Omega-6 RR. Produktai su dideliu kiekiu omega-6 riebiųjų rūgščių ne tik gerai veikia odą ir kailį, bet ir pašalina dažnai pasitaikančias problemas kaip alergija, sausa oda, plaukų slinkimas, niežulys ir neblizgantis kailis.

Žuvų taukus galima dėti į maistą. Jų nereikia pernelyg ilgai laikyti gryname ore (pvz., jei šuo neės ir patiekale taukai išbus ilgiau, jie oksiduosis ir paras naudingas savybes). Kalbant apie normas, reikia pasiklausti paravėjo arba ieškoti užrašėlių/paaiškinimų produkto etiketėje ar vartojimo instrukcijoje.

Ypač gerai žuvų taukai lauke gyvenantiems šunims. Galima pasirinkti juos pagal kainą – vienų litras kainuos kokia 20 Lt, kitų ir 100 Lt gali tekti suploti…

Kalbant apie skandinaviškos kilmės žuvų taukus – įvairių legendų galima prisiklausyti. Daug kas iš praktikų rekomenduoja pirkti rusiškus ar baltarusiškus taukus, ba skandinaviškuos dažniausiai būna vitaminų (pvz., A – kurio dideli kiekiai negerai kepenims), tenykštės žuvys auginamos pramoniniu būdu, farširuojamos hormonais bei antibiotikais… Būtent dėl tų vitaminų šuniui ir negalima duoti žmonėms skirtų žuvų taukų, ypač kai jų dozės subalansuotos žmogui, o ne ciuckiui. Natūraliuose lašišų taukuose nebūna jokių papildomų vitaminų. Svarbu atidžiai skaityti etiketes ir daug domėtis. Geresni skandinaviški taukai kainuoja daugiau.

Kailiui tinka ir jūros dumbliai (ar vitaminai su jais). Jūros dumbliai pagerina virškinimą, todėl maisto medžiagos geriau pasisavinamos. Jūros dumbliai yra daugelio retų mikroelementų šaltinis. Jie padeda atnaujinti pažeistas audinių ląsteles, sustiprina organizmo imunitetą bei suaktyvina hormonų ir fermentų sistemas. Jie stiprina kaulus ir dantis, teigiamai veikia odą ir plaukus. Užtikrina gerą kailio, nosies ir akių pigmentaciją.

Rūpinantis kailiu dar svarbu atsižvelgti į šuns veislę, kailio struktūrą ir spalvą, siūlomas rekomendacijas tokiam tipui – kas tiks šilkaplaukiui šuniui, gali nepatikti šiurkščiaplaukui, be to, vienos priemonės/preparatai gali išryškinti tam tikrą spalvą ar savybes (pvz., baltą arba juodą spalvą, atitinkamą kailio tekstūrą).