Prašome atkreipti dėmesį, kad straipsnius rengė ne tinklapio www.gyvunukirpykla.lt savininkai ir už straipsniuose pateiktos informacijos tikslumą atsakomybės neprisiima.

Į kitą, Jus dominančią, temą pereisite per meniu arba paspaudę atitinkamą kairėje pusėje esantį paveikslėlį.    

 

Gyvunu kirpykla

 

Kaip kovoti su augintinių šėrimusi

www.dresuraklp.lt
Gyvūno vilna reikalauja dėmesio. Jeigu šeimininkai valyvi, laiku tvarko namus, stebi ir prižiūri augintinio kailiuką, problemų šėrimosi metu nekyla. Vis dėlto reikėtų atskirti dvi sąvokas – sezoninį ir nesezoninį šėrimąsi.....

Kovos būdai su jais skirtingi, todėl ir apžvelgsime juos atskirai. Šunys visiškai keičia kailį vidutiniškai du kartus per metus, katės – atsižvelgiant į laikymo sąlygas. Tai – vadinamasis sezoninis šėrimasis. Taip pat intensyviai, kaip ir sezoninio šėrimosi metu, šunys ir katės meta kailį baigdami maitinti jauniklius. Tai atsitinka praėjus maždaug dviem mėnesiams po jauniklių vedimo.

 

Daugelis sezoninį šėrimąsi lygina su vietinio masto katastrofa. Esą kad ir kiek šukuotum, plaukai vis tiek slinkte slenka. Ilgaplaukių gyvūnų kailis iškrenta kuokštais, o trumpaplaukiai tiesiog sėja šerius ant grindų. Tačiau čia – jokia katastrofa, išskyrus tai, kad reikia reguliariai tvarkytis. Kiekvienas augintojas apytiksliai žino, kada šersis jo gyvūnas. Šiam laikotarpiui galima pasiruošti. Pirmiausia reikia apsirūpinti specialia kailio iššukavimo ir pašalinimo „amunicija“. Žmonėms skirti šepečiai ir šukos tam netinka.

Esama tradicinių įrankių iššukuoti ilgaplaukiams – skirtingų formų nikeliuotos arba chromuotos  šukos iš grūdinto plieno (jomis ištraukiamas išslinkęs poplaukis), šepečiai iš šerių ir pūkų traukikliai (jie pašalina poplaukį), trumpaplaukiams – grumingo kilpos (iššukuoja negyvą kailį) ir šepečiai-pirštinės (pašalina jį).

Sezoninio šėrimosi metu gyvūną privalu šukuoti kasdien. Bent šiek tiek tai apleidus teks kovoti su sąvėlomis – jas pašalina sąvėlų pjaustytuvas.

Mūsų rinkoje pasirodė ir naujovė – furminatorius, „kailio naikintuvas“. Iš išorės jis panašus į grėbliuką ir trimingo peilį sykiu. Tai – tik išorinis sutapimas. Furminatorius atstoja visus įprastus įrankius: jis ir išpeša poplaukio perteklių, ir iššukuoja jį. Įprastais įrankiais iššukuoti kailį intensyviai plušant užtrunka 3-4 dienas, o furminatorius surenka iki 90 proc. iškritusių, bet dar ant svogūnėlių besilaikančių plaukų per vieną kartą. Be to, kitaip nei naudojant pūkų traukiklį, furminatoriumi galima šukuoti ir trumpaplaukius šunis. Beje, netgi jeigu jūsų ilgaplaukis šuo arba persų katinas vasaros pradžioje nesišeria, vis tiek iššukuokite jį furminatoriumi – gyvūnui bus kur kas lengviau be poplaukio išverti karštį. Ir nereikės perso gadinti kirpimu  Kur kas sunkiau kovoti su nesezoniniu šėrimusi. Dauguma mūsų augintinių gyvena uždarose patalpose, kur išlaikoma pastovi temperatūra. Tai sutrikdo biologinį „apsirengimo“ ir „nusirengimo“ ritmą, ir dažnai kailis pradeda slinkti nuolat, tai užtrunka mėnesių mėnesius, iki kito sezono. Šuo arba katinas pradeda šertis ištisus metus. Ši problema taip pat išsprendžiama, tik reikia ja užsiimti. Jeigu pastebėjote, kad kailis ėmė slinkti intensyviau, gali būti, artėja sezoninis šėrimasis. Būtinai iššukuokite apmirusius plaukus furminatoriumi tiek, kiek tik įmanoma. Plaukų keitimasis laiku sustiprins svogūnėlius. Be to, kailį reikia stiprinti ir iš vidaus, ir iš išorės.

Visų pirma išanalizuokite augintinio racioną. Reguliarus kailio slinkimas dažnai yra susijęs su riebiųjų rūgščių, kurių gyvūno organizmas negamina, trūkumu. Jeigu jų negaunama su maistu, kailis pradeda slinkti. Papildyti jūsų šuns ar katės ėdalą šiomis rūgštimis tokiu atveju yra būtina.

Antra, papildykite racioną vitaminais.

Nesezoninį kailio slinkimą galima sustabdyti išorinio poveikio priemonėmis. Pavyzdžiui, specialiais kondicionieriais. Kondicionieriai būna dvejopi: vieni tepami ant drėgno kailio, gyvūnas 10-15 minučių susukamas į rankšluostį, po to kondicionierius nuplaunamas; kiti nesusieti su maudymu – juos galima naudoti kasdien arba kas keletą dienų, jie nesuriebaluoja kailio. Daugelis klysta manydami, kad gyvūnui pradėjus šertis, jį reikia reguliariai maudyti. Maudymas užtikrina švarą, bet neturi jokio poveikio „mirusių“ plaukų kritimui. Todėl maudyti šunį ar katiną reikia tiek pat kaip ir įprastai. Tiesa, kaip papildomą priemonę galima naudoti specialų šampūną su proteinu. Jis sukuria apsauginę plėvelę ant gyvūno odos, bet ant kailio jo palikti negalima. Po kiekvieno išmuilinimo šampūną būtina kruopščiai nuplauti. Todėl išmaudžius gyvūną būtina ištepti kondicionieriumi.

Gyvūnai serga daugeliu ligų, kurių vienas iš simptomų yra kailio slinkimas. Tai gali būti ir vidaus (susijusios su medžiagų apykaitos sutrikimu), ir odos ligos. Įdėmiai apžiūrėkite katę ar šunį, jeigu kailis pradėjo slinkti stipriau: ar odoje nėra išplikusių vietų, opelių, pleiskanų ir kitų nemalonių pokyčių. Jeigu ką nors aptiksite, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.