Prašome atkreipti dėmesį, kad straipsnius rengė ne tinklapio www.gyvunukirpykla.lt savininkai ir už straipsniuose pateiktos informacijos tikslumą atsakomybės neprisiima.

Į kitą, Jus dominančią, temą pereisite per meniu arba paspaudę atitinkamą kairėje pusėje esantį paveikslėlį.    

 

Gyvunu kirpykla

 

Šuns kailio priežiūra (I)

www.bone.lt    

Pagal kailio priežiūrą skiriamos keturios šunų grupės: kerpami arba triminguojami (terjerai, šnauceriai, pudeliai), ilgaplaukiai su gausia pavilne (niūfaundlendai, koliai, pekinai), trumpaplaukiai (dobermanai, bokseriai, basetai) ir plikieji (bekailiai) šunys. Bekailių (meksikiečių plikųjų arba kinų kuoduotųjų) šeimininkams nereikia rūpintis augintinių plaukais, tačiau šių šunų oda reikalauja atidesnės priežiūros.

Vis dar gaji nuomonė, kad šunį galima maudyti kartą per metus. Keistas patarimas, nes nepratęs prie maudynių gyvūnas ir po to vienintelio karto gali peršalti ir susirgti, o pati procedūra jam gali įvaryti baimę.

 

Be abejo, yra šunelių, nugyvenusių visą amželį ir nenutuokiančių apie maudynes, bet jei šeimos draugas mėgsta ant sofos pasivolioti ar į jūsų lovą įsliuogti... Maudykite šunį, kai tik jis purvinas, tačiau jei nebūtina, ne dažniau kaip kartą per mėnesį.

Prieš maudydami apžiūrėkite, ar kailyje nėra parazitų, neaiškios kilmės odos dėmelių, nuo kurių gali prasidėti odos ligos. Apžiūrėkite lyties organus, ar aplink juos nėra sukibusių purvinų sąvėlų, trukdančių šuniui lengvai bėgti, tuštintis. Šiuos kuokštus iškirpkite, iššukuokite.

Kailį skalaukite tik su šunims, o ne žmonėms skirtais šampūnais.

Šukuokite šukomis arba šepečiais. Šių priemonių įvairovėje lengva pasiklysti, tačiau svarbiausia, kad šukos turi būtų metalinės, o dantukai pakankamai buki, kad nežalotų gyvūno odos, tačiau ploni ir slidūs, kad lengvai lįstų į kailį. Kuo ilgesnius plaukus ruošiatės šukuoti, tuo šukų ilgesniais dantukais reikės, nes jų galiukai turi siekti šuns odą. Masažas – naudinga!

Šukų tankį derinkite su kailio tankumu, tačiau reikia turėti ir retesnes, ir tankesnes šukas. Besišeriantį augintinį patogiausia iššukuoti su pačiomis smulkiausiomis šukomis.

Ilgus, greitai susiveliančius plaukus kasdien kedenkite masažiniu šepečiu. Labai susivėlusį kailį geriausiai iššukuoja specialios „kaltūninės“ šukos.

Tvarkydami trumpaplaukius šunis turėkite natūralių šerių (arklio karčių ar pan.) šepetį arba guminį šepetį su dygliukais (vadinamoji pirštinė) – tinka visi „glostymo įrankiai“, kuriais pamasažuotumėt trumpaplaukio šuns odą.

Bet dažniausiai šeimininkai šuns kailio priežiūrai įsigyja šepetį. Šepečiai su vielų dantukais yra labai skirtingi. Kibūs, vidutinio kietumo šepečiai tinka beveik visiems šunims, kurių kailis kerpamas. Jais kailis iškedenamas, o po to braukiama šukomis.

Mažų veislių jautriems šunims naudokite labai švelnų, vadinamąjį minkštą, šepetuką. Gausią sebernarų ar kolių pavilnę patogiausia šukuoti tvirtu šepečiu kibiais, nespyruokliuojančiais dygliais.

Triminguojamiems šunims (kailis pešamas rankomis) naudokite specialų trimingo peiliuką. Jei kailio sluoksnis plonas – trumpesniais dantukais, jei gausus – ilgesniais. Dantukų tankį pasirinkite pagal šuns plaukų storį. Kailiui pešti naudojamas trimingas negali „pjauti“ plaukų.
Kerpamam kailiui dailinti ir ilgaplaukių (auksaspalvių retriverių, niūfaundlendų, kolių) plaukams aplyginti naudojamos paprastos, filiravimo ir lenktais galais žirklės. Pasirinkite lengvas, galandamas, gero plieno žirkles.

Triminguojant, kerpant mašinėle ir dailinant kailį, vienų šunų oda išlieka sveika, o kitų parausta, šerpetoja. Pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju, veislės specialistais ar kirpėjais.

Jautrios odos bei prastesnės kailio struktūros šuniui galima įsigyti specialių kailio balzamų, plaukų gaiviklių, gydomųjų šampūnų. Po šuns kirpimo arba pešiojimo specialiomis gydomosiomis priemonėmis galima įtrinti kailį bei odą. Galima pabarstyti pudra, tepti specialiu  kremu, raminančiu jautrią odą.

Mažas šuniukas dažniausia paveldi savo protėvių kailį, o šeimininkas gali pasirinkti: puoselėti jį arba apleisti. Nuo pat šuniuko vaikystės dedami jo sveikatos ir geros savijautos pagrindai.

Kailio grožis, be abejo, priklauso ir nuo kokybiško ėdalo. Subalansuotas ėdalas gerina kailio struktūrą, oda tampa sveika. Šuo, nustatytu laiku gaunantis kokybišką subalansuotą ėdalą, turės žvilgantį, sveiką kailį ir atrodys puikiai.

Daug būnantis gryname ore, sportiškas, švarus, iššukuotas ir apkirptas augintinis – tikras šeimininko pasididžiavimas.

Tarptautinė šunų teisėja Julija Aidietienė
Veislynas „Mėlynas rūkas“